Naujienos

2019

5'9

Kaip technologijos keičia teisėjų, prokurorų, advokatų, antstolių ir notarų darbą

Pradėkime nuo tipinės žmogaus situacijos. Prireikia teismo leidimo. Nežinome, ar galime patvirtinti savo nekilnojamojo turto dokumentus. Susimąstome, ką daryti toliau? Kompiuteryje ar savo telefone atidarome naršyklę ir Google paieškoje įrašome raktinius žodžius. Keliais paspaudimais patvirtiname paiešką ir per kelias sekundes gauname daugybę informacijos. Belieka mokėti atsirinkti. Taip, sveiki atvykę į XXI amžių, kur technologinis pokytis vyksta šviesos greičiu, tad suspėti tampa iššūkiu ir teisėsaugos institucijoms.
Kaip prie technologinių pokyčių prisitaikyti ir šūsnį popierinių dokumentų paversti kompiuterinėmis rinkmenomis sekasi teisėsaugos institucijoms? Smalsiu žvilgsniu TEISMAI.LT žvelgia į Lietuvos notarų rūmų, advokatūros, prokuratūros, antstolių rūmų ir teismų technologinę viziją.

Teismai: technologinė pažanga – lengviau prieinamas teisingumas gyventojams

Pasak Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko ir Teisėjų tarybos Informacinių technologijų komiteto pirmininko Dariaus Kantaravičiaus, šiandien Lietuvos teismus galima vadinti viena atviriausių ir moderniausių teismų sistemų Europoje: kiekvienas asmuo Lietuvoje gali dalyvauti teismo posėdyje, o žiniasklaida – filmuoti ir kitaip fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą, internete sekti bylos eigą ir susipažinti su teismo sprendimu, pagal bylos paskirstymo protokolą sužinoti, kaip byla pateko pas vieną ar kitą teisėją. Tai tik keletas pavyzdžių, rodančių, kad šiems rezultatams pasiekti ypatingai svarbus technologijų vaidmuo.
Pasak D. Kantaravičiaus, teismų vystoma technologinė pažanga yra matoma ir tarptautinėje erdvėje: „Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinės (angl. The 2018 EU Justice Scoreboard) duomenimis, Lietuva Europoje lyderiauja pagal įgyvendinamas iniciatyvas teismų veiklos efektyvumui užtikrinti. Taip pat kartu su Bulgarija ir Italija Lietuvos teismai pirmauja teikiant informaciją virtualioje erdvėje apie teismų veiklą visuomenei“. Pasakodamas apie technologijų vystymą teisėjas akcentuoja, kad „Pasinaudojus Norvegijos finansinio mechanizmo programa, teismuose jau 2015 m. buvo sėkmingai diegiamos informacinių technologijų naujovės: daugiau nei 300 Lietuvos teismų posėdžių salių buvo aprūpintos garso įrašymo ir įgarsinimo įranga, kuri pakeitė iki tol naudotus diktofonus. Tai leido asmenims aukštos kokybės teismo posėdžio garso įrašus perklausyti neišeinant kojos iš namų – visus juos kartu su bylos medžiaga galima rasti portale e.teismas.lt“. Taip pat šiuo projektu didelis dėmesys buvo skirtas ir jau nuo 2004 m. veikiančios LITEKO sistemos atnaujinimui: „2016 m. padidinta sistemos greitaveika ir sudarytos sąlygos greičiau ir patogiau gauti informaciją apie teismo sprendimus ir posėdžių tvarkaraščius, taip sutrumpėjo bylos paskyrimo ją nagrinėjančiam teisėjui procesas“, – pastebi pirmininkas, akcentuodama, kad atsižvelgiant į spartų technologinį pokytį, 2017 m. pradėti naujos ir modernios, efektyviai veikiančios LITEKO2 sistemos kūrimo darbai – planuojama, kad nuo 2020 m. LITEKO2 pakeis esamą LITEKO.
administracinių bylų – elektroninės. Artimiausioje ateityje planuojama į elektroninę erdvę perkelti ir tam tikrų kategorijų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą“. Tai, kad šiuolaikinio teisėjo darbas neįsivaizduojamas be e-sprendimų patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas Marijus Kursevičius. Pasak jo, įdiegtos sistemos pagreitina tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei sudaro galimybę itin operatyviai spręsti įvairius proceso eigoje kylančius klausimus, taupo tiek teismo, tiek teismo proceso dalyvių lėšas. „Teisėjas šiandien ne tik savo kabinete, bet ir teismo posėdžių salėje naudojasi kompiuteriu, tiesiogiai jungdamasis prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, teismuose kasmet išnagrinėjama vis daugiau elektroninių bylų, todėl natūralu, kad ateities teismas nuo šių procesų neatsiejamas“, – apie technologijų svarbą teisėjo darbe pasakoja pirmininkas.
Jo teigimu, siekiant kuo greičiau išnagrinėti bylas, teisėjai kasdien naudojasi LITEKO realizuotomis 18-iolika integracijų su kitomis sistemoms ir registrais: Juridinių asmenų registru, Sodros duomenų baze, Administracinių nusižengimų, Įtariamų ir kaltinamų asmenų registru ir kt. „Šios elektroninėje erdvėje esančios duomenų bazės padeda operatyviai iš kitų valstybės įstaigų gauti būtiną byloms nagrinėti informaciją ir paspartina bylų nagrinėjimą“, – apie tarpinstitucinį susižinojimą palengvinančius sprendimas aiškina M. Kursevičius. Be elektroninių bylų šiandien teismuose yra įgyvendinta ir kitų svarbių sprendimų: organizuojami nuotoliniai teismo posėdžiai – asmenims, gyvenantiems užsienyje, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalintiems atvykti į teismą, šiandien yra sudaryta galimybė teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu: „Nuotolinių posėdžių organizavimas sparčiai populiarėja – pernai jų skaičius siekė 1500 ir palyginti su ankstesniais metais išaugo bene dvigubai“, – akcentuoja D. Kantaravičius. Pirmininkas primena, kad visos bylos teismuose jau gerą dešimtmetį konkrečiam teisėjui paskiriamos automatiniu būdu – tam naudojamas specialus LITEKO modulis kuris, įvertinęs nustatytus kriterijus, suformuoja teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, sąrašą ir bylą paskiria jo pradžioje esančiam
teisėjui: „Kiekvienas šalies pilietis, panoręs sužinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jo byla, kuris teisėjas priims sprendimą, susipažinti ar sužinoti, kas jo laukia teismo posėdžių salėje, tą lengvai gali padaryti apsilankę tam skirtose interneto svetainėse. Nuorodas į šias svetaines galima rasti teismų naujienų portale www.teismai.lt“.

Prokuratūra: prokuroras bus bejėgis, jei neišmanys technologijų

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis teigia, kad prokuratūra yra moderni institucija e. sprendimų taikymo kasdienėje veikloje požiūriu. Pirmoji informacinė prokuratūros sistema (IPS) įdiegta dar 2008 m. Įvairūs jos moduliai ir integravimas su kitomis išorinėmis sistemomis ir šiandien leidžia sėkmingai valdyti duomenis apie ikiteisminius tyrimus, viešojo intereso gynimą, tarptautinį susižinojimą, gautus skundus, posėdžius teismuose, generuoti reikiamas ataskaitas, stebėti prokurorų darbo krūvius. Anot generalinio prokuroro, prokuratūros bendruomenė taip pat nebeįsivaizduoja savo darbo be elektroninės dokumentų valdymo sistemos (DVS), jau kelerius metus su kitomis institucijomis dirbama naudojantis integruota baudžiamojo persekiojimo sistema (IBPS). Galimybės greitai, patogiai rasti įvairiausius duomenis, kontaktus, teisės aktus, užregistruoti informacinių sistemų, kompiuterių ar kitų įrenginių trikdžius, kitus kilusius poreikius, pasidalyti svarbia žinia su kolegomis galima tik darbuotojams skirtame intranete. „Prokuratūroje kasdien dirbama daugiau nei tūkstantyje kompiuterizuotų darbo vietų. Nuo pernai darbuotojai taip pat turi teisę ir realią galimybę dirbti ir nuotoliniu būdu. Ne kiekviena institucija ryžtųsi tokiam žingsniui, nes tai išties rimtas kompleksinis iššūkis. Reikia nešiojamųjų kompiuterių, būtina užtikrinti itin saugų vartotojo prisijungimą prie visų vidinių sistemų bei duomenų, reikalingi administraciniai sprendimai, kurie numatytų visus galimus atvejus ir užtikrintų sklandų visos institucijos darbą tuo metu, kai dalis jos darbuotojų fiziškai yra kitur, ne darbo vietoje. Ir visa tai mes įgyvendinome“, – pokyčiais džiaugėsi E. Pašilis. Modernias technologijas, pasak E. Pašilio, prokuratūros darbuotojai naudoja ne tik dirbdami ar bendraudami darbo klausimais vienas su kitu. Prokuratūra jau penkerius metus turi savo paskyrą socialiniame tinkle, vykdo per ją viešas tiesiogines transliacijas, kartais naudojasi savo
videokanalu, esančiu kitoje platformoje. „Nors norėtume būti dar modernesni, teikti visuomenei dar daugiau naudingos informacijos, pasiūlyti ją per jaunesnės kartos mėgstamas mobiliąsias programėles, robotizuotus atsakiklius (chatboots), tačiau tam tikrais atvejais esame priversti atidėti šiuos sumanymus suprasdami, kad kokybiškas jų gyvendinimas pareikalaus daugiau žmogiškųjų, laiko, finansinių išteklių, nei dabar galėtume skirti. Tačiau drąsių sumanymų ir nusiteikimas nesustoti įvaldant naujausias technologijas tikrai yra“, – nurodė generalinis prokuroras. Paklausus, kaip keisis prokuratūros veidas ateityje, E. Pašilis atkreipė dėmesį, kad su kiekvienais metais prokuroras turės vis geriau išmanyti skaitmenines technologijas. Pasak prokuroro, tikrai nepakaks būti vien tik pažangiu tų technologijų, įrenginių vartotoju – reikės gerokai gilesnio suvokimo apie eiliniam vartotojui nematomus, jo net nedominančius procesus, sąsajas, galimybes ir t. t. „Tai bus neišvengiama dėl to, kad jau dabar stebime labai aiškią nusikalstamumo „kraustymosi“ į virtualiąją erdvę tendenciją. Tad po dešimties ir juo labiau po penkiasdešimties metų nusikalstamų veikų, įvykdytų internete ar naudojant gal dar ir neatrastas skaitmenines technologijas, bus gerokai daugiau. O gal ir dominuos. Ir prokuroras bus bejėgis, jei to neišmanys“, – apie ateitį mintimis dalijosi E. Pašilis. Generalinis prokuroras E. Pašilis pabrėžė, kad technologijų daromos įtakos mūsų gyvenimui ir jų nulemiamų pokyčių akivaizdoje nuoširdžiai tiki tuo, jog teisingumas, jo užtikrinimas ir vykdymas nebus bei neturi būti perduotas dirbtiniam intelektui ar kitam skaitmeniniam išradimui, kad ir koks tobulas jis būtų. „Tik žmogus, nepaisant jo netobulumo, turintis vertybes, savo gyvenimiškąją patirtį, išmintį, gali vertinti kito žmogaus poelgį bei priimti teisingiausią tuo konkrečiu atveju sprendimą. Todėl galvojant apie ateities prokurorų bei teisėjų kartas labai svarbu ypač daug dėmesio skirti būsimų teisininkų vertybiniam pagrindui, jų gebėjimui kritiškai mąstyti, jų empatijos kompetencijai, išsilavinimui ir kuo platesniam akiračiui“, – sakė E. Pašilis. Kalbėdamas apie tai, ar bylos tampa sudėtingesnės įsiterpiant informacinėms technologijoms, generalinis prokuroras nurodė, kad virtuali realybė jau dabar yra tapusi ta erdve, kurioje vyksta ne tik apsikeitimas kačiukų nuotraukomis ar vienas kitą pametusių žmonių susitikimai. Čia vyksta ir nusikalstamos veikos: sukčiavimai, prekyba narkotikais, žmonėmis, vogtais daiktais, žmonių bauginimas, persekiojimas, šantažas. „Mes jau ne iš nuogirdų žinome, kokie įdomūs nusikaltėliams yra ne tik mūsų prisijungimo prie sąskaitų, bet ir sveikatos duomenys, nuotraukos, vaizdo įrašai. Vienais atvejais nusikaltėliai tiesiog pritaikė skaitmeninio pasaulio teikiamas galimybes savo tikslams, kitais – perkėlė nusikalstamo veikimo schemas iš realaus gyvenimo į virtualųjį. Tačiau yra ir trečia grupė – tai tos nusikalstamos veikos, kurios atsirado tik dėl to, kad yra virtuali erdvė. Ir visa tai kartu tyrėjams, prokurorams ir teisėjams pateikė ne vieną komplikuotą teisinį galvosūkį dėl nusikalstamos veikos jurisdikcijos, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo, skirtingose geografinėse vietose vykdyto nusikaltimo „pamatymo“ kaip vieno, atsakomybės taikymo ir dar daugelį kitų“, – atkreipė dėmesį E. Pašilis. Generalinis prokuroras E. Pašilis pasidžiaugė, kad ant jo darbo stalo vis mažiau popieriaus ir vis daugiau elektroninių dokumentų, vis daugiau sprendimų šios technologijos leidžia priimti taikant taupesnius būdus nei žodinis nagrinėjimas, gerbiant žmonių laiką, sveikatą, pinigus. Pasak jo, tai tikrai svarbūs ir sveikintini pokyčiai.

Advokatūra: planas – informacines technologijas įdarbinti bendruomenės patogumui

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis teigia, kad Lietuvos advokatūra savo elektronines sistemas ėmėsi modernizuoti dar 2015 m. Tam ruoštasi keičiant norminius aktus, taip pat ir planuojant naujus technologinius procesus. Pasak advokato, „Lietuvos advokatūros pastangomis, siekiant optimizuoti ir užtikrinti kuo efektyvesnį ir patogesnį Lietuvos advokatūros paslaugų teikimą, sukurta nauja vidinė savitarnos sistema advokatams ir advokatų padėjėjams, įdiegtas asmens duomenų paieškos Lietuvos advokatūroje modulis, sukurta ir įdiegta sąsaja tarp Lietuvos advokatūros finansų apskaitos sistemos ir Lietuvos advokatūros duomenų bazės, taip pat tobulintas užimtumo kalendorius, derinant atgalinį ryšį su teismais. Dėl šių priemonių advokatai ir advokatų padėjėjai kelių mygtukų paspaudimu gali matyti informaciją apie sumokėtas narystės įmokas, sveikatos pažymų bei draudimo galiojimą, kvalifikacijos balų skaičių ir kt.“ 2015 m. buvo sudarytas Lietuvos advokatūros informacinių technologijų komitetas, kurio viena iš užduočių – tobulinti advokatūros informacinių technologijų ir valstybės valdomų informacinių sistemų integravimą. Komitetas aktyviai teikia rekomendacijas Advokatų tarybai dėl informacinių technologijų plėtros. „Vienas svarbių darbų – sukurta Lietuvos advokatūros savitarnos svetainė, kurioje advokatai gali matyti savo veiklos dokumentus, gali registruotis į kvalifikacijos kėlimo seminarus, redaguoti savo veiklos profilį. Advokatų sąrašas tvarkomas naudojantis savitarnos sistema“, – sakė M. Kukaitis. Nuo 2018 m. advokatai atsinaujinusioje sistemoje gauna priminimus apie jų privalomai pateikiamų dokumentų galiojimo pabaigą. Ši nauja automatinių pranešimų sistema įdiegta siekiant supaprastinti dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai procedūrą – advokatams ir advokatų padėjėjams nebereikia patiems tikrinti, kada baigiasi jų pateiktų dokumentų galiojimas, nes sistema suteikia galimybę to nepamiršti.
M. Kukaitis pristatė dar vieną reikšmingą pasiekimą – advokato profesinio laiko užimtumo kalendorių, kuris bendrinamas su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO. „Kalendorius palengvina advokatų profesinės veiklos vykdymo sąlygas. Advokatui pažymėjus savo užimtumą Lietuvos advokatūros savitarnos svetainėje užimtą laiką mato ir teisėjai bei teismų darbuotojai. Šis patobulinimas gali sumažinti teismų darbo krūvį ir sąnaudas, nes pastarieji, naudodamiesi kalendoriumi, iš anksto, net nesikreipdami į advokatą, galės atsižvelgti į advokatų ir jų padėjėjų užimtumą kitose bylose, jų atostogas ir kt., todėl nereikės keisti jau paskirtų posėdžių datų. Be to, nuo šiol kalendorių galima sinchronizuoti su asmeniniu Google kalendoriumi, todėl juo jau galima naudotis ir mobiliajame įrenginyje“, – teigė advokatas. Pasidomėjus apie technologinių sprendimų diegimą ateityje M. Kukaitis atskleidė, kad Lietuvos advokatūra turi nemažai idėjų ir planų, kaip dar labiau „įdarbinti“ informacines sistemas rūpinantis advokatų bendruomenės patogumu.
„Svarstome pasiūlymus dėl nuotolinio teismo posėdžio technologinių supaprastinimų, domimės advokatų turimų elektroninių bylų ir duomenų laikymo saugumo užtikrinimo priemonėmis, elektroninio balsavimo sistemų panaudojimo galimybėmis, vienodo advokatų elektroninio pašto adreso sukūrimu. Vertiname galimybę įteisinti virtualias (nuotolines) registruotas advokatų darbo vietas, planuojame kompiuterizuoti advokatūros egzaminų laikymą, netrukus startuosime su elektronine parduotuve, kurioje advokatai ir advokatų padėjėjai galės patogiai susimokėti už seminarų paslaugas, įsigyti su advokato veikla susijusių prekių“, – nurodė M. Kukaitis. Kalbėdamas apie dirbtinį intelektą ir ateities technologijų įtaką darbo procesams M. Kukaitis akcentavo, kad dirbtinio intelekto panaudojimas kol kas yra labai brangus malonumas. „Lietuvos rinka ganėtinai maža, kad būtų patrauklu į tai investuoti. Tačiau ateities technologijomis advokatūra domisi ir siekia būti šiuolaikiška jų naudojimo srityje“, – pažymėjo advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

Antstolių rūmai: dėl technologijų antstolio institucija tampa atviresnė ir skaidresnė

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė teigė, kad antstolių inovatyvumą parodo prieš kelerius metus pradėjusi veikti antstolių informacinė sistema, kuri šiuo metu yra šiuolaikiškiausia Baltijos šalyse. „Šiandien antstoliai gali pasidžiaugti, kad sukurti tiesioginiai informaciniai ryšiai tarp antstolių kontorų, kredito įstaigų, oficialių registrų, teismų ir kitų valstybės institucijų. Nuo 2015 m. rugsėjo veikia ir Europoje analogų neturinti Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema, kuri padeda centralizuotai ir operatyviai taikyti apribojimus skolininkų sąskaitoms kredito įstaigose ir priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų. Be to, didžioji dalis antstolių sprendimų jau atliekama virtualiojoje erdvėje – vykdomasis dokumentas gali būti surašomas, pateikiamas antstoliui ir grąžinamas išieškotojui elektroniniu būdu. Proceso šalys gali internetu sekti sprendimo vykdymo eigą, teikti prašymus, įvairius dokumentus ir inicijuoti procesinius veiksmus“, – privalumus vardijo antstolė. Inga Karalienė © Antstolių rūmų archyvas Žinoma, technologijos palengvina ir kuria pridėtinę vertę ne tik proceso dalyviams, bet ir antstolių institucijai. I. Karalienės teigimu, jos užtikrina operatyvumą, kuris išieškojimo procese labai svarbus. „XXI a. pokytis atnešė ir galimybę elektroniniu būdu rengti varžytynes. Jeigu skolos nepavyksta padengti be varžytynių, tai elektroniniu būdu varžytynės padeda pritraukti maksimalų dalyvių skaičių ir realizuoti skolininko turtą už didžiausią kainą. Varžytynių laimėtojas sumoka už pirkinį bei įformina turto nuosavybės dokumentus naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis, nesilankydamas nei antstolio kontoroje, nei kitose institucijose“, – sakė ji. I. Karalienė atkreipė dėmesį, kad dėl šiuolaikinių technologijų antstolio institucija tampa atviresnė, suprantamesnė ir skaidresnė, – žmogus bet kuriuo paros metu gali pasidomėti, kas tikrino jo duomenis, kokių veiksmų jo atžvilgiu ėmėsi antstolis ar skolininkas. „Konsultuodamiesi su psichologais išsiaiškinome, kad tokia misija sunkiai įmanoma: jeigu žmogus nenori ateiti pas antstolį, tai jokie įtikinėjimai jo neprivers. Taigi jau šią vasarą žmonės galės išbandyti mobiliąją aplikaciją, kuri padės lengvai apskaičiuoti, kiek pabrangsta antstolio išieškoma skola atsižvelgiant į skolininko elgesį, mokėjimus ir išieškojimo trukmę. Viliamės, kad ši priemonė padės suvokti skolininkams, kad operatyviai grąžinti skolas yra naudinga. Kartu tikimės, kad mažės ir visuomenės priešiškumas antstolių profesijai, nes žmonės turės daugiau galimybių išsiaiškinti ir išspręsti savo finansines problemas“, – svarstė antstolė I. Karalienė. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė apgailestavo, kad mūsų norminiai aktai atsilieka nuo informacinių technologijų progreso. „Susidaro paradoksali situacija, kai greta pažangiausių šiuolaikinių technologijų antstoliams tenka taikyti daug pasenusių ir neveiksmingų procedūrų. Pavyzdžiui, vis dar rengiame ir siunčiame itin daug procesinių dokumentų, kurių proceso dalyviai dažnai net neperskaito. Tikslas aiškus – informuoti žmones, bet siųsdami jiems šūsnis popierinių dokumentų jo nepasiekiame. Šioje srityje turime labai daug neišnaudotų antstolių veiklos tobulinimo rezervų“, – mintimis dalijosi I. Karalienė.

Lietuvos notarų rūmai: į ateitį žvelgiame kaip į galimybių laiką

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis pažymi, kad šiandien Lietuvos notariatui ir jo pažangai svarbus laikas. Po dešimties metų nuo sumanymo pradžios pradedama sistemos eNotaras eksploatacija. „Elektronikos srityje nesame naujokai – jau dešimtmetį notarai naudojasi elektroninėmis nekilnojamojo turto ir hipotekos – NETSVEP, HISREP – paslaugomis bei kitomis sistemomis. Elektroniniu būdu tvirtinami nekilnojamojo turto, hipotekos ir įkeitimo sandoriai, išduodami nuosavybės teisės liudijimai. Notarų rūmai savo lėšomis, be cento mokesčių mokėtojų pinigų, inicijavo eNotaro projektą ir įgyvendino jo Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento, sistemos projektavimo ir kūrimo darbus atliko viena iš informacinių technologijų lyderių Lietuvoje – įmonė „iTree“.Kaip pažymėjo M. Stračkaitis, sistemos eNotaras pirmojo etapo rezultatais naudosis ne tik notariatas, bet ir daug viešų vartotojų. Sistema eNotaras – tai milžiniška elektroninė terpė, kurioje dirba visi notarai ir jų biurai bei Notarų rūmai.
„Šiomis dienomis baigiama kurti sąsajų su valstybiniais registrais ir jų duomenų bazėmis sistema. Pasiektas sistemos tikslas – palengvinti kasdienį notaro darbą, jo planavimą. Siekiama pagerinti klientų aptarnavimą, suteikti klientui galimybę elektroniškai pasiruošti notarinio veiksmo atlikimui: komunikuoti su notaro biuru, apsikeisti reikalingais dokumentais, po susitikimo su notaru kontroliuoti sandorio eigą“, – pažymėjo prezidentas. M. Stračkaitis nurodė, kad šiuo metu notarų bendruomenei svarbi naujovė – sukurtas ir įteisintas notarinių veiksmų registras, pakeitęs notarinę knygą. Šiame registre ne tik registruojami veiksmai, bet ir automatiškai apskaičiuojamas notaro atlyginimas, o duomenys vėliau sisteminami ir pateikiami tiek privalomose ataskaitose Notarų rūmuose, Mokesčių inspekcijai, tiek kitoms institucijoms. Paklausus apie planuojamus diegti technologinius sprendimus ateityje, M. Stračkaitis nurodė, kad yra siekis įgyvendinti tolesnius projekto eNotaras etapus, kurie gerintų notarų ir jų klientų sąveiką. Notarų bendruomenė tikisi, kad po kelerių metų turės galimybę saugiu abipusiu vaizdo ryšiu atlikti tam tikrus notarinius veiksmus nuotoliniu būdu. Svarbiausia – kad būtų išsaugotas atliekamo sandorio teisinis saugumas, kurį gali užtikrinti tik notaras. Šiuo metu visuomenėje aktyviai diskutuojant apie dirbtinį intelektą ir ateities technologijas M. Stračkaitis pažymėjo, jog prieš dešimtį metų sunkiai įsivaizdavome, kur nuves technologijų pažanga, todėl ir dabar iki galo negalime būti tikri, kiek pažengs dirbtinio intelekto kūrėjai, kokios technologijos bus įvaldytos. Pasak jo, šiuo metu informacinės technologijos nepajėgios pakeisti žmogaus. „Neįsivaizduoju roboto, kuris gebėtų notaro vietoje išsiaiškinti žmogaus tikrąją valią ir jo ketinimus. Vis dėlto dėl ateities nespėliosiu. Mes, notarai, į ateitį žvelgiame kaip į galimybių laiką. Stengiamės neatsilikti nuo technologijų pažangos ir kartu išsaugoti esminius profesinius dalykus – notarinę sandorių kontrolę ir apsaugą nuo neteisėtumo“, – nurodė M. Stračkaitis.

Archyvo simbolis Archyvas

  • 2019 m. spalio mėn.
  • 2019 m. rugpjūčio mėn.
  • 2019 m. liepos mėn.
  • 2019 m. birželio mėn.
  • 2019 m. gegužės mėn.
  • 2019 m. balandžio mėn.
  • 2019 m. kovo mėn.
  • 2019 m. vasario mėn.
  • 2019 m. sausio mėn.
  • 2018 m. gruodžio mėn.
  • 2018 m. lapkričio mėn.
  • 2018 m. spalio mėn.
  • 2018 m. rugsėjo mėn.
  • 2018 m. liepos mėn.
  • 2018 m. birželio mėn.
  • 2018 m. gegužės mėn.
  • 2018 m. balandžio mėn.
  • 2018 m. kovo mėn.
  • 2018 m. vasario mėn.
  • 2018 m. sausio mėn.
  • 2017 m. gruodžio mėn.
  • 2017 m. lapkričio mėn.
  • 2017 m. spalio mėn.
  • 2017 m. rugsėjo mėn.
  • 2017 m. rugpjūčio mėn.
  • 2017 m. birželio mėn.
  • 2017 m. gegužės mėn.
  • 2017 m. balandžio mėn.
  • 2017 m. kovo mėn.
  • 2017 m. vasario mėn.
  • 2017 m. sausio mėn.
  • 2016 m. gruodžio mėn.
  • 2016 m. lapkričio mėn.
  • 2016 m. spalio mėn.
  • 2016 m. rugsėjo mėn.
  • 2016 m. birželio mėn.
  • 2016 m. gegužės mėn.
  • 2016 m. balandžio mėn.
  • 2016 m. kovo mėn.
  • 2016 m. sausio mėn.
  • 2015 m. gruodžio mėn.
  • 2015 m. lapkričio mėn.
  • 2015 m. spalio mėn.
  • 2015 m. rugsėjo mėn.
  • 2015 m. rugpjūčio mėn.
  • 2015 m. birželio mėn.
  • 2015 m. gegužės mėn.
  • 2015 m. balandžio mėn.
  • 2015 m. vasario mėn.
  • 2015 m. sausio mėn.
  • 2014 m. gruodžio mėn.
  • 2014 m. lapkričio mėn.
  • 2014 m. spalio mėn.
  • 2014 m. rugsėjo mėn.
  • 2014 m. liepos mėn.
  • 2014 m. birželio mėn.
  • 2014 m. gegužės mėn.
  • 2014 m. balandžio mėn.
  • 2014 m. kovo mėn.
  • 2013 m. gruodžio mėn.
  • 2013 m. lapkričio mėn.
  • 2013 m. spalio mėn.
  • 2013 m. rugsėjo mėn.
  • 2013 m. liepos mėn.
  • 2013 m. birželio mėn.
  • 2013 m. gegužės mėn.
  • 2013 m. balandžio mėn.
  • 2013 m. kovo mėn.
  • 2013 m. sausio mėn.
  • 2012 m. lapkričio mėn.
  • 2012 m. spalio mėn.
  • 2012 m. birželio mėn.
  • 2012 m. gegužės mėn.
  • 2012 m. kovo mėn.
  • 2011 m. gruodžio mėn.
  • 2011 m. lapkričio mėn.
  • 2011 m. spalio mėn.
  • 2011 m. birželio mėn.
  • 2011 m. gegužės mėn.
  • 2011 m. balandžio mėn.
  • 2011 m. kovo mėn.
  • 2011 m. vasario mėn.
  • 2010 m. lapkričio mėn.
  • 2010 m. spalio mėn.
  • 2010 m. rugsėjo mėn.
  • 2010 m. gegužės mėn.
  • 2010 m. balandžio mėn.
  • 2010 m. kovo mėn.
  • 2009 m. gruodžio mėn.
  • 2009 m. lapkričio mėn.
  • 2009 m. liepos mėn.
  • 2009 m. birželio mėn.
  • 2009 m. balandžio mėn.
  • 2009 m. kovo mėn.
  • 2009 m. vasario mėn.
  • 2009 m. sausio mėn.
  • 2008 m. gruodžio mėn.
  • 2008 m. lapkričio mėn.
  • 2008 m. spalio mėn.
  • 2008 m. rugsėjo mėn.
  • 2008 m. birželio mėn.
  • 2008 m. gegužės mėn.
  • 2008 m. balandžio mėn.
  • 2008 m. kovo mėn.
  • 2007 m. gruodžio mėn.
  • 2007 m. lapkričio mėn.
  • 2007 m. spalio mėn.
  • 2007 m. rugsėjo mėn.
  • 2007 m. rugpjūčio mėn.
  • 2007 m. liepos mėn.
  • 2007 m. birželio mėn.
  • 2007 m. gegužės mėn.
  • 2007 m. balandžio mėn.
  • 2007 m. kovo mėn.
  • 2007 m. vasario mėn.
  • 2007 m. sausio mėn.
  • 2006 m. gruodžio mėn.
  • 2006 m. lapkričio mėn.
  • 2006 m. spalio mėn.
  • 2006 m. rugsėjo mėn.
  • 2006 m. rugpjūčio mėn.
  • 2006 m. birželio mėn.
  • 2006 m. gegužės mėn.
  • 2006 m. balandžio mėn.
  • 2006 m. kovo mėn.
  • 2006 m. vasario mėn.
  • 2005 m. gruodžio mėn.
  • 2005 m. lapkričio mėn.
  • 2005 m. spalio mėn.
  • 2005 m. rugpjūčio mėn.
  • 2005 m. liepos mėn.
  • 2005 m. birželio mėn.
  • 2005 m. gegužės mėn.
  • 2005 m. balandžio mėn.
  • 2005 m. kovo mėn.