Testamentai ir turto paveldėjimai
Kiekvienas pilnametis ir veiksnus šioje srityje asmuo gali sudaryti testamentą
Testamentas yra vienašalis asmenis teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas sandoris, kuriame
išreiškiama tik testatoriaus valia. Taigi testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, jis negali būti
sudaromas per atstovą. Testamentu testatorius laisva valia numato, kokį ir kam turtą jis nori palikti
po savo mirties.
Asmeninis testamentas. Tai ranka surašytas ir pasirašytas testamentas, kuriame nurodytas
testamentą surašiusio asmens vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo ir diena)
ir vieta, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Jis gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamente
turi būti surašyta, kam ir kokį turtą palieka jo sudarytojas. Asmeninį testamentą užklijuotame voke
pats testatorius gali perduoti saugoti notarui. Testatorius bet kada pats ar per specialiai įgaliotą
atstovą bet kada gali atsiimti testamentą. Neperdavus testamento saugoti, po testatoriaus mirties
ne vėliau kaip per vienus metus įpėdiniai turi jį pateikti teismui patvirtinti (tokiu atveju galioja tik
teismo patvirtintas testamentas), todėl išlieka rizika, kad įpėdiniams neradus asmeninio, neperduoto
notarui saugoti testamento, įpėdiniai jo neras ir paskutinė testatoriaus valia liks neįgyvendinta.
Taip pat net ir perdavus asmeninį testamentą saugoti išlieka rizika, kad testamentas surašytas netinkamai,
nes kvalifikuoti teisininkai negali patikrinti jo turinio ir formos, todėl po sudarytojo mirties
jis gali būti pripažintas negaliojančiu. Faktai apie notarui perduotą saugoti ar atsiimtą iš saugojimo
asmeninį testamentą registruojami Testamentų registre.
Oficialusis testamentas. Tai testamentas, kuris yra sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir
patvirtintas notaro. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo,
diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas
perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Vienas
egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento
sudarymo faktą ir turinį iki testatoriaus mirties nėra skelbiama. Testatorius turi teisę bet
kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarytą testamentą ir sudaryti naują. Faktai apie sudarytą,
panaikintą ar pakeistą testamentą registruojami Testamentų registre.
Bendrasis sutuoktinių testamentas. Šiuo testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria
įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus
privalomąją palikimo dalį. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys.
Bendrasis sutuoktinių testamentas turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu
kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Testamentu gali būti paskirtas įpėdinis,
kuris paveldės turtą, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, šiam įpėdiniui gali būti paliekamas ne tik
visas pergyvenusio sutuoktinio turtas, bet ir konkretūs daiktai. Bendrasis sutuoktinių testamentas
gali būti panaikintas vieno sutuoktinio valia, notarui patvirtinus pareiškimą apie testamento panaikinimą.
Sutuoktinio sudaryti testamentai (asmeniniai ir oficialieji), neatšaukus bendrojo sutuoktinio
testamento negalioja. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio
mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė
sutikimą išsituokti. Faktai apie sudarytą, panaikintą ar pakeistą testamentą registruojami Testamentų
registre.
Testamento turinys
Paliekamas turtas ir įpėdiniai. Visą arba dalį turimo turto testamento sudarytojas gali palikti
vienam ar keliems asmenims. Jie gali būti tiek giminaičiai, tiek bet kurie kiti asmenys. Turtą taip pat
galima palikti valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, visuomenei naudingiems ir labdaros
tikslams. Testamento sudarytojas (-ai) gali nurodyti kitą (-us) įpėdinį (-ius), kurie paveldėtų, jei pirmasis
nurodytas įpėdinis numirtų iki testatoriaus mirties ar atsisakytų palikimo.
Testamente galima įrašyti, kas iš galimų įpėdinių pagal giminystės liniją negali pretenduoti į
paliekamą turtą. Taip iš kažkurių įpėdinių atimama paveldėjimo teisė.
Testamente nenurodžius, kokiomis dalimis paliekamas turtas, jis dalijamas lygiomis dalimis visiems
į testamentą įrašytiems įpėdiniams. Taip pat testatoriaus turto dalis, kuri nenurodyta testamente,
padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.
Papildomos sąlygos ir įpareigojimai. Testamente taip pat galima nurodyti prievoles ar įsipareigojimus,
kuriuos turės įvykdyti turtą paveldintys asmenys. Paminėtina, kad neteisėtos sąlygos ir sąlygos,
prieštaraujančios visuomenės papročiams ar pažeidžiančios geros moralės reikalavimus, negalioja.
Testamento vykdytojas. Testatorius testamentu taip pat gali paskirti testamento vykdytoją,
kuriuo gali būti įpėdinis ar bet kuris kitas asmuo, išskyrus tą, kuris testamente pasirašo už testatorių.
Paskirtas asmuo turi sutikti su testamento vykdytojo pareigomis ir paprastai jo sutikimas išreiškiamas
testamente, kuriame jis ir pasirašo.
Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas
Terminas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis privalo jį priimti. Paprastai palikimas priimamas per tris
mėnesius nuo palikėjo mirties paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Įpėdinis
(tiek testamentinis, tiek pagal įstatymą) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos
atsisakyti nuo palikimo paduodamas pareiškimą notarai. Neleidžiama palikimą priimti / atsisakyti iš
dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jis gali būti atnaujinamas tik teismui nustačius,
kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdiniams nepriėmus palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo
teise pereina valstybei.
Notaras, kuriam pateikiamas pareiškimas. Pareiškimas apie palikimo priėmimą / atisakymą
paprastai paduodamas notarui, kuriam teisingumo ministro įsakymu yra priskirta paveldėjimo
atvejais aptarnauti teritoriją, kurioje buvo paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta. Notarų teritorijų
paskirstymą galima rasti Notarų rūmų internetinės svetainės www.notarurumai.lt skiltyje „Notarai“
ir eNotaras informacinės sistemos išoriniame portale www.enotaras.lt skiltyje „Notarų biurai“.
Įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą / atsisakymą gali pateikti ir bet kuriam kitam Lietuvos
Respublikoje dirbančiam notarui. Tokiu atveju jo pareiškimas yra persiunčiamas notarui, kuriam priskirta
aptarnauti teritoriją paveldėjimo atvejais. Faktai apie palikimo priėmimą / atsisakymą yra
registruojami Testamentų registre.
Atsakomybė už palikėjo skolas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, padavęs pareiškimą notarui, už
palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Siekdamas apriboti savo atsakomybę už
palikėjo skolas, įpėdinis gali pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyti, kad jis palikimą pageidauja
priimti pagal turto apyrašą – tokiu atveju už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu. Priėmus
palikimą pagal apyrašą, notaras išduoda vykdomąjį pavedimą, kuris ne vėliau kaip per dvi savaites
turi būti pateiktas vykdyti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje
veikiančiam antstoliui.
Paveldėjimo teisės liudijimas ir įpėdinių tarpusavio santykiai
Įpėdiniai, priėmę palikimą, paveldimo turto savininkais yra laikomi nuo palikėjo mirties, tačiau
kiekvienas įpėdinis, kuris priėmė palikimą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo
teisės liudijimą – dokumentą, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės
teises į paveldėtą turtą. Šis dokumentas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikėjo
mirties dienos. Įgyvendinat vieno langelio principą, notaras įpėdiniams paveldint nekilnojamuosius
daiktus, tiesiogiai perduoda prašymus Nekilnojamojo turto registrui įregistruoti atsiradusias įpėdinių
daiktines teises.
Paveldėjimo teisių perleidimas. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdiniai vienas kitam
ar tretiesiems asmenims gali perleisti savo paveldėjimo teises arba idealiąją jų dalį. Galima
tiek dovanoti, tiek parduoti paveldėjimo teises. Paveldėjimo teisių įgijėjas perima įpėdinio teises ir
pareigas įsigytų teisių dalyje.
Paveldimo turto pasidalijimas. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių
bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Įpėdiniai, siekdami užtikrinti
efektyvesnį paveldėto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo
viešame registre, bendru susitarimu gali pasidalyti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius
daiktus padalijimas forminamas notarine sutartimi, kuri įregistruojama Nekilnojamojo
turto registre. Įpėdiniams nesusitarus dėl paveldėto turto pasidalijimo, paveldėtą turtą pagal kiekvieno
iš įpėdinių ieškinį padalija teismas.
Tarptautinis paveldėjimas
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę
Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais
atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose
valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Pagrindinis Paveldėjimo reglamento tikslas – nustatyti, kad esant tarptautiniam elementui, keliose
valstybėse nebūtų tvarkomos skirtingos paveldėjimo bylos, tačiau būtų tvarkoma vienoje iš
valstybių, kurioje buvo įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta mirties dieną. Pavyzdžiui, jei Lietuvos
Respublikos pilietis iki mirties 10 metų gyveno Ispanijoje, įprastine jo gyvenamąja vieta mirties dieną
būtų laikoma Ispanija ir joje įpėdiniai turėtų kreiptis dėl paveldėjimo procedūrų įgyvendinimo. Šiuo
atveju Ispanijos notaras būtų kompetentingas išduoti paveldėjimo dokumentus ir į Ispanijoje ir į
Lietuvoje esantį tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį mirusiojo turtą.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir
veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio
paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu gali būti išduotas standartizuotas Europos paveldėjimo pažymėjimas,
kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje. Kompetenciją
išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimus Lietuvoje turi notarai.
Susipažinti su paveldėjimo procedūromis kitose Europos Sąjungos valstybėse galima Europos
Sąjungos notariatų tarybos sukurtame internetiniame tinklalapyje „Successions in Europe“ (Paveldėjimo
Europoje) www.successions-europe.eu ir Europos Komisijos sukurtame „Europos e.teisingumo
portalo“ www.e-justice.europa.eu skiltyje „Paveldėjimas“ (informacija pateikiama ir lietuvių kalba).