Paslaugos
Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras atlieka šiuos notarinius veiksmus:
Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos paslaugas gali teikti tik specialius mokymus užbaigę ir atitinkamus sertifikatus gavę asmenys. Mediatorius – Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. privaloma mediacija taikoma šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kituose šeimos ginčuose. Privalomosios mediacijos šeimos ginčuose įteisinimas nereiškia, kad šalys privalės pasiekti susitarimą, bus privaloma tik išbandyti mediacijos kelią savo ginčams spręsti.
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, kaip antai – įgaliojimai, testamentai, įvairūs pareiškimai ir sutikimai, bei dvišaliai – pirkimo-pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys, paskolos sutartys, hipotekos (įkeitimo) sutartys, vedybų sutartys ir kt.
Tvirtindamas sandorį notaras užtikrina, kad sandoris sudarytas laisva šalių valia, nurodytos faktinės aplinkybės atitinka tikrovę, taip pat kad sandoris neprieštarauja šalių teisėms ir teisėtiems interesams, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimams.
Notaras nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (apie tapatybės nustatymą žr. plačiau prie parašo dokumentuose tikrumo liudijimo), įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą, išaiškina sandorio šalims sudaromo sandorio prasmę ir pasekmes.
Notaras sandorį tvirtina tik pateikus įstatymų nustatyta tvarka reikalaujamus dokumentus, įvykdžius nustatytas prievoles. Tvirtinamuose sandoriuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą su valstybės herbu.
Notaro patvirtinti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys prima facie galią (didesnę įrodomąją galią). Teisės aktuose ir teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.
Tais atvejais, kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo, prašymas įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam registratoriui yra perduodami notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis. Patiems klientams nebereikia vykti į valstybės įmonę Registrų centrą.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.
Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas, kai mirusiojo įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą patys arba šaukiami paveldėti kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro aptarnaujama teritorija), pasirašydami pareiškimą apie palikimo priėmimą bei prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Įpėdiniai šiuos veiksmus turi atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. palikėjo mirties datos). Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas vienas visiems įpėdiniams arba kiekvienam atskirai, atsižvelgiant į jų pageidavimus.
Paveldėjus nekilnojamąjį turtą, pavedėjimo teisės liudijimai, patvirtinantys įpėdinių nuosavybės teises į paveldėta turtą, valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam registratoriui yra perduodami notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis. Patiems klientams nebereikia vykti į valstybės įmonę Registrų centrą.
Europos paveldėjimo pažymėjimas yra standartinės formos pažymėjimas, kuris įrodo įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, testamento vykdytojų ar palikimo administratorių teisinį statusą ir (arba) teises. Europos paveldėjimo pažymėjimas sukelia teisines pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių papildomų specialių šio pažymėjimo pripažinimo ar paskelbimo procedūrų.
Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. (Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro aptarnaujama teritorija).
Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, išskyrus asmenine nuosavybe pripažįstamą turtą, t.y.:
• abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
• sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
• sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
• intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
• lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
• lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
• sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tai pripažįstama nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu ar jų abiejų vardu turtas įgytas.
Nuosavybės teisės liudijimai, patvirtinantys sutuoktinių nuosavybės teises į santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam registratoriui yra perduodami notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis. Patiems klientams nebereikia vykti į valstybės įmonę Registrų centrą.
Notaras savo antspaudu ir parašu paliudija, kad dokumento nuoraše arba išraše esanti informacija tiksliai atitinka dokumento originale esančią informaciją ar jos dalį.
Dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumas liudijamas, jeigu jie atitinka dokumentų originalus, neprieštarauja įstatymams, turi juridinę reikšmę ir įstatymai nedraudžia liudyti tokių dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo.
Liudijamas dokumento nuorašas ar jo išrašas sutikrinamas su dokumento originalu.
Liudydamas pareiškėjo parašo tikrumą dokumente, notaras nustato pasirašančio asmens tapatybę ir liudija, kad tam tikrą dokumentą pasirašė tas asmuo, kurio valia yra išreikšta dokumente. Tačiau notaras netvirtina ir neatsako už dokumento turinį ir neliudija tokiame dokumente nurodytų faktų, skaičių ir duomenų tikrumo. Tuo parašo tikrumo paliudijimas dokumente skiriasi nuo notaro patvirtinto sandorio (žr. plačiau apie sandorių tvirtinimą).
Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka.
Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal tos valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje.
Kitų užsieniečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, asmens tapatybė nustatoma pagal užsienio valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečių, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Prieglobsčio prašytojų, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą užsieniečio registracijos pažymėjimą.
Dokumento patvirtinimo pažyma (Apostille) reikia tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje.
Dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) – tai dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille).
Gali būti tvirtinami pažyma (Apostille) šie oficialūs dokumentai:
• išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų ar pareigūnų, taip pat išduoti prokuroro, teismo pareigūno arba teismo sprendimus vykdančio asmens;
• administraciniai dokumentai;
• notaro patvirtinti dokumentai;
• notariniai oficialių dokumentų nuorašai.
Dokumentai turi būti tvarkingi, įskaitomi. Jeigu dokumentą sudaro keli lapai, jie turi būti susiūti.
Dokumentai, išduoti iki 1990 m. kovo 11 d., turintys Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) atributiką, nėra tvirtinami pažyma (Apostille). Jie turi būti pakeisti naujais dokumentais.
Notaras perduoda vienų juridinių ar fizinių asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Ši notarų teikiama paslauga aktuali siekiant pranešti nekilnojamojo daikto bendraturčiams apie galimybe pasinaudoti įstatymo suteikta pirmumo teise pirkti parduodamą bendro daikto dalį, kviečiant kitą sandorio šalį atvykti į notaro biurą sudaryti, pakeisti ar nutraukti sutartį, įgaliojimo panaikinimo ir kitais atvejais.
Pareiškimai pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas registruotu laišku su įteikimo pranešimu siunčiamas pareiškime nurodytiems asmenims, antrasis egzempliorius saugomas notaro byloje.
Pareiškėjui prašant, notaras išduoda liudijimą apie pareiškimo perdavimą adresatui. Liudijime nurodoma, kada pareiškimas adresatui buvo įteiktas, ar notaras gavo adresato atsakymą į jam perduotą pareiškimą, ar notaras per nurodytą terminą atsakymo negavo.
Prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu. Notaras gali priimti pinigus į depozitinę sąskaitą, jei skolininko teisė juos įmokėti kyla teisės akto pagrindu ir nėra aplinkybių, galinčių apsunkinti kreditoriaus identifikavimą ar pinigų jam išmokėjimą.
Notaras surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Juridiniai asmenys registruojami juridinių asmenų registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Steigiant juridinį asmenį, notarui pateikiami Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyti dokumentai. Notaras patikrina, ar parengti ir jam pateikti visi reikalingi steigimo dokumentai, gauti sutikimai, leidimai, priimti būtini sprendimai, atlikti kiti teisės norminiuose aktuose nustatyti veiksmai. Notaras patikrina pateiktų duomenų tikrumą ir neradus trūkumų patvirtina, kad juridinį asmenį galima registruoti juridinių asmenų registre.
Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų – steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų – steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais – nuostatai). Notarai tvirtina, kad juridinių asmenų steigimo dokumentų turinys ir forma atitinka įstatymų reikalavimus, juose nustatytos juridinio asmens teisės ir pareigos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
Vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų), turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
Notarinės formos nesilaikymas vekselį daro negaliojantį.
Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.
Čekis – įstatymo nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui.
Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas ar čekio neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu – protestu dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti. Vekselius ir čekius protestuoti pateikia jų turėtojai arba jų įgalioti asmenys. Notaras įformina vekselių ir čekių protestus norminių aktų nustatyta tvarka ir nustatytu laiku.
Notaras atlieka vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko.
Notaro atliktu vykdomuoju įrašu yra siūloma išieškoti iš skolininko per vekselio ar čekio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio ar čekio sumą arba nesumokėtą vekselio ar čekio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio ar čekio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio ar čekio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą, taip pat pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas.
Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme bei Čekių įstatyme yra nustatyti griežti reikalavimai dėl privalomų vekselių ir čekių rekvizitų, jų pateikimo apmokėti ir protestavimo procedūrų bei terminų. Nesilaikius šių reikalavimų ar praleidus nustatytus terminus, notaras negalės atlikti vykdomojo įrašo, todėl neapmokėtą vekselio ar čekio sumą teks išieškoti teismine (ginčo) tvarka.
Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Notaras netikrina kitų, negu aukščiau nurodyta, duomenų atitikties ir už juos neatsako. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.
Notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Notaras netikrina kitų, negu aukščiau nurodyta, duomenų atitikties ir už juos neatsako. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.
Notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, sudarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai. Oficialiesiems testamentams prilyginami:
• asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo–profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;
• asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;
• asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;
• karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų);
• asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų;
• testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.
Notarai, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus. Notaras, priimdamas saugoti oficialiajam testamentui prilyginamą testamentą, privalo nustatyti testamentą perduodančio asmens tapatybę, patikrina, ar testamente yra šie duomenys: testamento sudarymo vieta ir laikas, testatoriaus arba testatorių, jeigu buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikoje fizinius asmenis registruojančio valstybės registro suteiktas asmens kodas, jeigu asmens kodo nėra – gimimo data, gyvenamoji vieta, testatoriaus parašas, testamentą patvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas, testamento registravimo data ir numeris, antspaudas.
Testatoriaus ranka surašytą asmeninį testamentą saugoti turi perduoti pats testatorius. Asmeninis testamentas perduodamas užklijuotame voke. Apie asmeninio testamento priėmimo saugoti faktą surašomas aktas, kurio kopija išduodama testatoriui.
Notaras, gavęs fizinio asmens prašymą patvirtinti, kad jis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, įsitikina šiais faktais bei patvirtina atitinkamą pareiškimą arba išduoda liudijimą, jog tas fizinis asmuo tikrai yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas šiam fiziniui asmeniui atvykus pas notarą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.
Notaras antspaudu ir parašu patvirtina, kokiu metu dokumentai buvo pateikti ir išduoda šį faktą patvirtinantį liudijimą.
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.
Prieš liudytojui duodant parodymus, notaras pasirašytinai supažindina asmenį su liudytojo teisėmis ir pareigomis, su atsakomybe už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Liudytojo parodymuose turi būti nurodyta viskas, ką liudytojas žino byloje, ir turi vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio liudytojas negali nurodyti. Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Liudytojas parodymus duoda tik pats, neįtakojamas kitų asmenų. Liudytojas parodymus duoda notaro akivaizdoje. Notaras asmeniškai apklausia liudytoją ir užrašo jo parodymus bei juos patvirtina savo parašu ir antspaudu.
Notaras surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu. Jūrinio protesto akte turi būti nurodytos įvykio aplinkybės ir priemonės, kurių ėmėsi laivo kapitonas jam patikėto krovinio saugumui užtikrinti.
Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Asmuo išankstiniame nurodyme gali nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja arba nepageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje), nurodyti konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo bei kitus nurodymus.
Išankstiniai nurodymai turi būti notarinės formos ir yra Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Informacija apie išankstinio nurodymo pateikimą ir jo turinį iki išankstinio nurodymo įsigaliojimo yra konfidenciali. Išankstinis nurodymas įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.
Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos ir elgesio sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje.
Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma ir registruojamos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Pagalbą teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos.
Asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimai yra jo asmeniniai. Atsakomybė dėl asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimų ir jų pagrindu atliktų veiksmų tenka asmeniui, kuris priėmė sprendimus.
Bet kuri iš sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus šalių gali kreiptis į notarą ir pateikti pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo patvirtinęs notaras pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis, reikalingus šios sutarties nutraukimo faktui įregistruoti.
Susisiekite su mumis dėl papildomos informacijos.