Vedybų sutartys
Vedybų sutartis tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir
pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai.
Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto
teisinį režimą, su turto tvarkymu susijusias pareigas, tarpusavio išlaikymo, taip
pat ir bendro turto padalijimo būdą bei tvarką.
Vedybų sutarties esmė – teisė savo nuožiūra nustatyti kitą savo turto teisinį
režimą, nei numatyta įstatyme, taip pat nustatyti ir apibrėžti kitas sutuoktinių
turtines teises, kurios yra įgyvendinamos sutuoktinių sutarimu.
Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui yra taikomas įstatymų
nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tokiu atveju įstatymas numato,
kad iki santuokos įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė,
o po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe. Bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskiriamas tiek vieno,
tiek abiejų sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo įgytas turtas, pajamos,
gautos iš vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, taip pat pajamos,
gaunamos iš sutuoktinio verslo, darbinės veiklos (darbo užmokestis), dividendai,
pensija, kitokios išmokos. Bendruoju sutuoktinių turtu sutuoktiniai
disponuoja bendru sutarimu. Į sutuoktiniui tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje
nuosavybėje gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal asmenines sutuoktinio
prievoles. Santuokos nutraukimo atveju teismas turi išspręsti klausimą dėl santuokoje
įgyto turto padalijimo.
Vedybų sutarties turinys
Vedybų sutartyje galima numatyti, kad:
• Turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno
sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad nesukuriama bendrosios
jungtinės nuosavybės, kiekvienas sutuoktinis savo turtu disponuoja nepriklausomai
nuo kito sutuoktinio valios (tačiau, net ir nustačius turto atskirumo
režimą, turi būti laikomasi įstatyme nustatytų ribojimų, susijusių su šeimos
turtu), kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako savo turtu už prievoles
kreditoriams. Santuokos nutraukimo atveju nesprendžiamas klausimas dėl
sutuoktinių bendro turto padalijimo.
• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, po santuokos sudarymo tampa bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu atveju turtą, įgytą iki santuokos
sudarymo, sutuoktinis gali perleisti tik esant kito sutuoktinio sutikimui ar
įgaliojimui disponuoti turtu, į šio turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas
pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles. Santuokos nutraukimo atveju šis turtas patenka tarp sutuoktinių dalytino turto.
• Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji dalinė nuosavybė. Šiuo
atveju turtas yra įgyjamas abiejų sutuoktinių vardu, konkrečiomis dalimis.
Vedybų sutartyje turėtų būti aiškiai nustatomos dalys, kuriomis sutuoktiniai
įgyja nuosavybę, arba aiškiai aptariamos dalių nustatymo taisyklės (pavyzdžiui,
lygios dalys, pajamas atitinkančios dalys ir pan.).
Vedybų sutartyje gali būti aptariama tiek esamo, tiek būsimo turto teisinė
padėtis. Taip pat sutuoktiniai vedybų sutartyje gali susitarti tiek dėl viso, tiek
dėl dalies turto teisinio režimo, taikyti mišrų turto teisinį režimą – pavyzdžiui,
sutuoktiniai gali nustatyti, jog pajamos, sutuoktinių gaunamos po santuokos
sudarymo, yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, o nekilnojamasis turtas – bendroji
dalinė nuosavybė.
Vedybų sutartyje negali būti tokių sąlygų, kurios riboja sutuoktinių teisnumą
ar veiksnumą, reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius
(pavyzdžiui, santuokinės ištikimybės klausimus), nustato ar keičia sutuoktinių
asmenines teises ir pareigas jų vaikams, riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių)
teisę į išlaikymą, riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis
į teismą, keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Vedybų sutarties sudarymas, pakeitimas ir nutraukimas
Vedybų sutartis sudaroma tik notarine forma, t. y. pasirašoma ir patvirtinama
dalyvaujant abiem sutuoktiniams ir notarui.
Vedybų sutartis sutuoktiniams galioja nuo jos pasirašymo momento arba
nuo sutuoktinių sutarto momento ateityje. Jei sudaroma ikivedybinė sutartis
(t. y. vedybų sutartis, kurią sudaro dar santuokos neįregistravę asmenys), ši sutartis
įsigalioja ne anksčiau nei iki santuokos sudarymo.
Prieš trečiuosius asmenis vedybų sutarties nuostatos gali būti panaudojamos
tik tuo atveju, kai vedybų sutartis (taip pat jos pakeitimai bei nutraukimas)
yra įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Notaras, patvirtinęs vedybų sutartį
(taip pat jos pakeitimus bei nutraukimą), duomenis elektroninėmis ryšių priemonėmis
tiesiogiai perduoda Vedybų registro tvarkytojui.
Vedybų sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių
sutarimu. Vedybų sutarties nutraukimui taikomas toks pats reikalavimas kaip
ir jos sudarymui, t. y. sutarties nutraukimas turi būti tvirtinamas notaro. Nutraukus
vedybų sutartį, sutuoktinių turtui toliau taikomas įstatymų nustatytas
turto teisinis režimas.
Vedybų sutartis taip pat gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu
notaro, tačiau šiuo atveju, prieš patvirtinant vedybų sutarties pakeitimus, būtina
gauti išankstinį teismo leidimą keisti vedybų sutartį.
Vedybų sutarties pakeitimai ir nutraukimas neturi grįžtamosios galios. Tai
reiškia, jog iki sutarties pakeitimo ar nutraukimo įgyto turto teisinis režimas
nėra keičiamas.
Jei vienas iš sutuoktinių nesutinka keisti ar nutraukimo, vedybų sutartį,
sutuoktinis, pageidaujantis sutarties pakeitimo ar nutraukimo, turi kreiptis į
teismą.