Įkeitimas už paskolą
Įkeitimas už paskolą
Paskutiniu metu padaugėjo pinigų paskolos sutarčių įforminimų notarine forma, ir, kiek tenka girdėti, ne mažiau jų – paprasta rašytine forma.
Žmonės sako: „Pjauna skolos kaip dalgis, netinka širdžiai nė valgis“ arba „Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro“.
Tokia išmintis, be abejo, padiktuota karčios patirties, tačiau skolintis tenka beveik kiekvienam, ir ne vieną kartą. Todėl ne tik paskolos gavėjui, bet ir jos davėjui pravartu žinoti įstatymus, reguliuojančius šituos teisinius santykius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 43 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kurių suma yra didesnė kaip penki šimtai litų, turi būti sudaromi rašytine forma. Šito reikalavimo nesilaikymas gali turėti dvejopas pasekmes: įstatymo nurodytais atvejais tai daro sandorį negaliojančiu arba, kilus ginčui, atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais. Kartais skolintojui galbūt atrodo nepatogu paprašyti artimo bičiulio paskolos raštelio, nors toks susitarimo įforminimas labiau yra aukštos teisinės kultūros, o ne tarpusavio nepasitikėjimo išraiška. Juk nė vienas nesame apsaugotas nuo įvairiausių netikėtumų, taip pat ir nuo staigios mirties. O mirusiojo įpėdiniai vargu ar patikės pažįstamų ir nepažįstamų asmenų kalbomis apie velionio skolas. Visai kitas dalykas – rašytinis dokumentas, patvirtintas jo parašu. Taigi žodžiu sudarinėti patartina tiktai tuos sandorius, kurie visiškai įvykdomi jų sudarymo momentu, pavyzdžiui, sumokėjusiam pinigus pirkėjui nupirktas turtas perduodamas tuojau pat. Kiti sandoriai yra patikimesni sudaryti raštu.
Rašytiniai sandoriai gali būti įforminami ne tiktai paprasta, bet ir notarine forma. Nekilnojamojo turto (žemės, pastatų, butų) pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, mainų ir kitos sutartys galioja tiktai tuo atveju, jeigu jos yra notaro patvirtintos ir per tris mėnesius įregistruotos atitinkamoje turto regitravimo įstaigoje. Paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjas perduoda jos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, gali būti įforminama tiek paprasta rašytine, tiek ir notarine forma. Svarbu tiktai, kad joje būtų įrašytas paskolos gavėjo įsipareigojimas sutartu terminu grąžinti tokią pat pinigų sumą arba tiek pat ir tokios pat rūšies bei kokybės daiktų. Įstatymas leidžia pagal paskolos sutartį nustatyti procentus, netesybas (baudą, delspinigius).
Procentų pagal paskolos sutartį dydis gali būti nustatytas šalių susitarimu, jeigu ko kito nenumato įstatymai.
Paskolos sutartis laikoma sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu. Ši sutartis yra realinė. Jai sudaryti neužtenka vien šalių susitarimo dėl esminių sąlygų, būtina, kad pagal tą susitarimą būtų perduotas ir daiktas – sutarties objektas.
Nekyla abejonių, kad neatsirastų paskolos davėjų, jeigu sutarties sudarymo momentu būtų aišku, kad skolininkas jos negrąžins, todėl įstatymas numato keletą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Dažniausiai paplitęs šiuo metu yra įkeitimas. Pagal įkeitimą kreditorius (paskolos davėjas) turi teisę skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės atgauti savo pinigus iš įkeistojo turto vertės, įskaitant procentus, netesybas (baudą, delspinigius), nuostolius, kurie padaryti praleidus prievolės įvykdymo terminą, taip pat išieškojimo išlaidas.
Įkeisti galima bet kokį turtą, iškyrus tokį, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti išieškotas, kaip antai namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, amato įrankiai, maisto produktai, sėklos ir kt.
Pastaruoju metu dažniausiai už gautą paskolą įkeičiami butai, namai ir kiti pastatai.
Tokia paskolos sutartis su nekilnojamojo turto įkeitimu galioja tiktai notaro patvirtinta. Tvirtindamas sutartį, notaras šalims išaiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 208 ir 210 straipsnių turinį. Pagal nurodytus straipsnius skolininkui neįykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo turto vertės. Jeigu įkeistasis turtas buvo apdraustas ir žuvo, įkaito turėtojas turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš draudimo atlyginimo. Kitais žodžiais tariant, suėjus sutarties terminui, jeigu skolininkas neatsiskaito, notaras pagal paskolos davėjo pareiškimą parašo vykdomąjį raštą, kuris perduodamas teismo antstoliui skoloms išieškoti, skelbiant turto pardavimą priverstine tvarka (iš varžytinių).
Nekilnojamojo turto: butų, gyvenamųjų namų ir kitų pastatų įkeitimo sutartys registruojamos teritoriniame Valstybiniame invenventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, Žemės ir žemėtvarkos tarnyboje. Įkeitimo teisė tokiais atvejais atsiranda nuo įkeitimo sutarties įregistravimo momento (CK 205 str.).
Tenka pažymėti, kad įkaito davėju gali būti ne tiktai pats skolininkas, bet ir trečiasis asmuo, tačiau jis turi būti įkeičiamojo turto savininkas arba turėti patikėjimo teisę (įgaliojimus). Kaip antai: sūnus pasiskolino pinigus, o tėvai įkeitė savo butą. Tokiais atvejais įkaito davėjai savo įkeistu turtu atsako už paskolos sutarties įvykdymą.
Kadangi Lietuvoje privačios nuosavybės teisė plačiau pradėta įgyvendinti tiktai po 1990 m. kovo mėn. 11 d., atkūrus nepriklausomą valstybę, turtiniai teisiniai santykiai dažnai klostosi gana painiai. Ne visi gyventojai suvokia, kokias pasekmes gali sukelti jų sudaromi su kitais asmenimis sandoriai.
Yra daug gražių pasakų apie skolos atidavimą: „Atiduos skolą, kada akmuo žydės“ arba „Po mirties rugiais atpjaus“, „Imdamas – sakalo akis turi, atiduodamas – šuns“, bet vieną privalome įsidėmėti visi: „Imdamas galvok apie atidavimą“, o nuo savęs norėčiau pridurti: „Ir visgi – pasitark su notaru“.
Vaiva STRAČKAITIENĖ
Notarė