Nuo šiol būstą parduodančios šeimos turės kreiptis į notarą: papildomos paslaugos kainuos daugiau
Nebereikia teismo leidimo norint parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris yra šeimos turtas, o šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Ar tai neprieštarauja šeimos ir nepilnamečių interesams, spręs notarai, tačiau už jų paslaugas reikės mokėti.
Nekilnojamojo turto brokerė sako, kad beveik visais atvejais, jei būstą parduoda jauna šeima su vaikais, reikėdavo kreiptis leidimo į teismą. Yra pasitaikę, kai namą susiruošusi parduoti ir įsigyti sklypą šeima teismo leidimo prašė 4 kartus. Kartą prašymas atmestas dėl gramatinių klaidų, po to, kad nepateikti duomenys dėl kito namo statybos.
„Šeima turėjo gauti leidimą iš savo tėvų, kad jie galėtų gyventi pas juos, kol statėsi namą. Mes raštišką sutikimą iš tėvų gavome, tačiau teismui prireikė papildomai panaudos sutarties to buto, kuriame apsigyventų šeima“, – pasakoja
nekilnojamojo turto brokerė Agnė Bliūdžė. Pasak brokerės, tai stabdė ir namo pardavimą, sklypo pirkimą. „Didžiausią stresą patyrė klientai, kurie pardavinėjo namą, nes preliminarios sutarties data jau ėjo į pabaigą“, – mini A. Bliūdžė.
Nuo šių metų tokių ir panašių istorijų turėtų nebelikti. Teismai leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą šeimoms su nepilnamečiais vaikais nebeišduos. Pasak teisėjos, to jie siekė daugiau nei dešimtmetį.
„Apylinkių teismuose teisėjams darbo sumažėja. Sąlyginai sumažėja, nes lieka mums daugiau negu 100 tūkst. civilinių bylų per metus. Jos gerokai sudėtingesnės negu teismo leidimų išdavimas“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.
Tačiau kontrolė parduodant turtą lieka. Leidimus parduoti turtą dabar išduos notarai. Teismas tai darydavo nemokamai, o paslauga pas notarus bus mokama.
„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <...> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, – komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Advokatas Karolis Rugys abejoja, ar leidimų išdavimo tvarka apskritai reikalinga. Pasak jo, neaišku, ar naštą perkėlus notarams kas nors pasikeis. Jo teigimu, kai prarandamas būstas, jokių leidimų bankams, antstoliams nereikia gauti.
„Dažniausiai turtą parduoda žmogus, kai perka geresnį. Pavyzdžiui, turi 2 kambarių būstą – pirks 3 kambarių arba turi 3 kambarių ir pirks namą ar panašiai. Jis gerina savo sąlygas, tai kam mes jį apkrauname? <...> Jei turi 4 kambarių būstą ir gal persikraustys į 1 kambario, tai irgi gerai daro. Nelaukia, kol antstoliai išvaržys jo turtą, kol prisikaups palūkanų, skolų“, – teigia advokatas Karolis Rugys.
Per metus teismai išduodavo 15–16 tūkst. leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą.