Vienas sutuoktinis galėtų disponuoti šeimos verslo akcijomis be kito žinios? Notarai įspėja apie riziką

statybunaujienos.lt

Vienam sutuoktiniui galėtų būti lengviau disponuoti akcijomis, kurios sudaro reikšmingą šeimos turto ar net viso šeimos verslo dalį. Lietuvos notarų rūmai įspėja, kad siekis supaprastinti investavimą gali susilpninti sutuoktinių bendro turto apsaugą, o kilus konfliktui pažeidžiamesnei pusei savo teises tektų ginti teisme.

Notarai įžvelgia riziką šeimos verslui

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimui, kuriuo būtų atsisakyta reikalavimo, kad sandorius dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių perleidimo ar suvaržymo sudarytų abu sutuoktiniai arba vienas iš jų, turėdamas kito sutuoktinio įgaliojimą. Lietuvos notarų rūmai rugsėjo 30 d. vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje įspėjo, kad investavimo palengvinimas neturėtų reikšti galimybės vienam sutuoktiniui be kito žinios disponuoti šeimos verslu ar kitu didelės vertės turtu. Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis siūlė bent užtikrinti uždarųjų akcinių bendrovių akcijų apsaugą, nes jos gali sudaryti reikšmingą šeimos turto dalį. Vis dėlto komitetas šiam siūlymui nepritarė ir pasirinko platesnį reguliavimo liberalizavimą. „Yra labai didelis skirtumas tarp kasdienio investavimo finansų rinkose ir situacijos, kai vieno sutuoktinio vardu registruotas visas šeimos verslas. Supaprastindami pirmąjį neturėtume sudaryti galimybės vienam sutuoktiniui be kito žinios perleisti ar įkeisti visą santuokoje sukurtos uždarosios akcinės bendrovės akcijų paketą. Tačiau būtent tokia rizika atsiranda pasirinkus dabartinį Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimo variantą“, – sako M. Stračkaitis.

Silpnesniajai pusei gali tekti bylinėtis

Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą bendrosios jungtinės nuosavybės apsauga grindžiama principu, kad abu sutuoktiniai turi lygias teises spręsti dėl šeimos turto. Papildomi saugikliai taikomi sandoriams, galintiems turėti didžiausią įtaką šeimos finansinei padėčiai, įskaitant nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių perleidimą. Lietuvos notarų rūmų vertinimu, atsisakius šių saugiklių, problema gali išryškėti jau po sandorio sudarymo. Vienam sutuoktiniui perleidus ar įkeitus reikšmingą turto dalį, kitam gali tekti kreiptis į teismą ir įrodinėti savo teises. „Teismas neturėtų tapti priemone taisyti tai, ko buvo galima išvengti paprastu prevenciniu saugikliu. Ypač skaudžios tokio reguliavimo pasekmės gali būti skyrybų ar šeimos konflikto atvejais. Tokiose situacijose silpnesnė pusė dažnai neturi nei pakankamai informacijos, nei finansinių galimybių ilgai bylinėtis dėl jau perleisto turto“, – pabrėžia M. Stračkaitis.

Investavimo palengvinimas neturėtų reikšti šeimos turto apsaugos silpninimo

Lietuvos notarų rūmai teigia neprieštaraujantys siekiui mažinti administracinę naštą investuotojams. Tačiau, jų vertinimu, kasdienio investavimo supaprastinimas neturėtų būti prilyginamas galimybei vienam sutuoktiniui be kito žinios disponuoti šeimos verslo akcijomis. Todėl notarai ragina Seimą svarstant projektą išsaugoti bent uždarųjų akcinių bendrovių akcijų apsaugą ir neleisti, kad investavimo procesų supaprastinimas būtų pasiektas šeimos turto bei silpnesniojo sutuoktinio interesų sąskaita. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio pakeitimo projektą Seimo plenariniame posėdyje numatyta svarstyti spalio 6 dieną.